2011 m. kovo 14 d., pirmadienis

Laikas kaip guma: kiek nori, tiek tęsiasi



9:30 - dar gana ankstus pirmadienio rytas Menų fakulteto studentams. Tuo tarpu Bernardas Prušinskas, su boso gitara ant pečių gerdamas kavą iš aparato, jau su kelintu pašnekovu keičiasi informacija prie fakulteto durų. Kas jis toks - tas iš pažiūros kuklus, subtilus jaunuolis? Besidomintys šiandieniniu lietuviškų grupių gyvenimu, Bernardo veidą atpažins tarp kitų grupių „Requiem“, „Siela“, „Tema“, „Rezervuota“, „IR“ narių veidų. Negana to, šį pavasarį į šv. Kotrynos bažnyčios sceną žengs dar ir su...
Bjelle bei Peru.


Su Bernardu kalbamės apie tai, jog šiomis dienomis „multigrupizmas“ yra normalus reiškinys Lietuvoje. Greičiausiai tokią situaciją formuoja maža klausytojų rinka ar besikeičiančios muzikinės mados. Patirtis kalba Bernardo lūpomis: „Jeigu nori būti profesionaliu ir universaliu – būtinos treniruotės su skirtingais muzikantais, skirtingais stiliais. Man, pavyzdžiui, sunku groti džiazą. Per trejus metus dar nesijaučiu persilaužęs, bet tikriausiai imsiuos neseniai gauto pasiūlymo groti su džiazistais, nes nesinori užsisėdėti vienoje vietoje“.


„Kuo daugiau darai – tuo daugiau pasidaro“ - su šypsena taria ant informologijos bakalauro lipdantis muzikos vadybininko magistro diplomą Bernardas. Planas „A“ - muzikanto karjera, planas „B“ - darbas su mokslinėmis žiniomis, kurias vis paraleliai kaupia. Paklaustas, ar negaili Menų fakultetui paskirtų trejų metų, atsako, jog tikrai ne („Čia kūl“). Bernardas sakosi grojąs beveik su visais MEF'e muzikos besimokančiais studentais. Nė vieno nusiskundimo ar pabambėjimo nepavyko iškvosti. Pagal jį, galbūt šiek tiek trūksta glaudesnio vadybininkų ir atlikėjų bendravimo, tačiau kas prie ko turėtų prieiti pirmas – klausimas, į kurį atsakymo neradome. Bernardas atskleidžia: „Ieškant bet kokių bendadarbiavimo formų svarbiausia yra geranoriškumas (mandagumas) atsakomybė ir paprastumas. Nereikia sakyti žmogui „ne“ iš karto. Niekada nežinai, ką jis atneš į tavo gyvenimą ir ko iš jo išmoksi.“.


Protingi žmonės sako: „Laikas kaip guma: kiek nori, tiek tęsiasi“, o kai gerai patęsi, pasirodo ir rezultatai, apie kuriuos verta pakalbėti.


Ačiū multiansamblistui Bernardui už pokalbį.

Būkime aktyvūs!

1 komentaras: