2012 m. sausio 2 d., pirmadienis

...kai mąstau - nereiškia, kad liūdžiu...

Sveiki, draugai. :)
Tikriausiai kiekvieno akį patraukė mūsų fakultete kabančios fotografijos, darytos mūsų kolegės Viktorijos Kuodytės. Mes pamanėme, kad būtų visai įdomu susipažinti ne tik su kūriniais, tačiau ir su jų autore. Todėl uždavėme merginai kelis klausimus, kuriuos ji apjungė į vieną visumą ir išėjo toks mažytis pasakojimas apie jos didelį ir įvairų gyvenimą. Taigi, susipažinkite su itin meniškos sielos Viktorija Kuodyte...
Na ką, augau tarp pievų, kvepiančio vėjo ir užpildytos tylos. Užpildytos garsų, ne žmogaus. Nejausdavau noro daryti tai, ką bendraamžiai darydavo. Jei nepatinka - to ir nedarau. Visa, bet kokia laisvė - nepakeičiamas būtinumas man.  Tikriausiai ramuma ir lėmė tam tikrų veiklų atsiradimą mano kasdienybėje. ...Taigi, tikriausiai, pirmoji veikla, užpildžiusi dieną, buvo siųvinėjimas kryželiu. Tai - be galo daug kantrybės reikalaujantis užsiėmimas. Todėl man ir  patiko. Įdomu, kad iš mažų kvadratėlių galima sukurti esmę. Siuvinėjimas įtraukdavo kaip kompiuteriniai žaidimai, tiesiog noredavosi daugiau padaryti, pats procesas teikdavo malonų jausmą. Susigalvojus kažkokį tikslą, negaliu jo neįgyvendint - kapstysiuos tol, kol padarysiu, o jei ne, tai kankinsiu ir žudysiu save. Nors rezultatas dažniausiai nedžiugina, nieko dėl to padaryti negaliu.
...Skaitymas taip pat buvo maloni veikla. Gaila, kad ilgą laiką nenusimanydama skaičiau netikusią literatūrą - vaikišką ir paprastą. Nors suteikė jos kažkokį žinojimą, bet menką ir nenaudingą. Išskirtinės sutiktos dvasios buvo akstinas man domėtis ir tobulėti .Viena Dvasia ir lėmė mano norą domėtis rimtesne literatūra - užšokau ant Šopenhauerio. Ach jis gali paveikti mąstymą... Aforizmai sužavėjo, ir grįšt prie tuštesnių knygų nebesinorėjo. 
...Taip pat sutikta nauja dvasia, į nieką kitą nepanaši, vienintelė, paskatino damėtis dar vienu menu ir keisti savo gyveno būdo detales, ta dvasia priminė mane pačią, aš bandžiau ją pasiekti, ieškojau būdų, kaip tą padaryti, kasiau apšąlusią žemę rankomis, bet jos nepasiekiau. Ji mirė...

...Noras groti gitara nebuvo didelis ir ypatingai trokštamas. Tiesiog pasidarė įdomu, kas tai per instrumentas, ką su juo daryti, ir ar aš sugebėčiau kažką išmokti - išgauti garsą. Kažkas išėjo, tai man patiko ir iki dabar patinka. Mokiausi savarankiškai. Tai - daugaiu nei laivalaikio praleidimo būdas, tai - neatsiejama dalis. Muzikuoja mano tėvai, broliai taip pat.  Jie tikriausiai irgi turėjo įtakos. Na visi mes - žmonės, sugebantys kurti.
...Stebėti fotografijas senas patiko nuo seniai. Patikdavo matyti praeitį ir pokyčius. Skaitmeninį fotoaparatą nusipirkom prieš kelis metus. Šis užsiėmimas man visada patiko. Na, o nuėjusi į Jono Biliūno gimnaziją pradėjau fotografuoti dar daugiau.

...O šiandien aš esu pirmo kurso studentė, studijuojanti Kultūrinės veiklos vadybą. Įstojau tiesog dėl nežinojimo ir neapsisprendimo, tikėdamasi kažko, kas pagaliau tikrai patiktų. Apie ateitį negalvoju, noriu tiesiog baigti. Tad kas bus - ne man žinoti, juk kryptis nežinoma niekam- čia pat gali pasiimti mirtis. Niekas nežino kas ateity laukia.

...Asmenybė kintanti. Kartais karti. Siekiu laisvės, tą ne visi supranta. Domiuos revoliuconieriais ir normų laužytojais. Domiuosi daug kuo noriu mokėt daug ką. Bent jau kolkas. Nemėgstu dvasios apvalkalų. Kai mąstau - nereiškia kad liūdžiu.

Dėkojame Viktorijai Kuodytei. :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą